prikrėsti

prikrė̃sti, prìkrečia, prìkrėtė Šl 1. tr. purtant daug prikratyti, pribarstyti: Ot prìkrėtė vėjas obuolių, net baisu žiūrėti! Ds. Bernai naktį tiek prikrėtė grūšių, kad ir rytą dar žemės nesimatė Srv. Lietus su vėju prikrėtė daugybę obuolių Dglš. Ketvertą pūdų prìkrėčiau [seredėlių sėklos] Lp. Aš tau prikrėsiu grūšių, obelėlių, tai tu pavalgysi pilną pilvužėlį (d.) dz. | refl. tr.: Nuejo sodan ir prisìkrėtė obuolių Ds. Prisikrėtęs obuolių maišelį, leidausi toliau rš. Tas balvonas, sakė, vakar naktį prisikrėtęs mano obulų maišą Brs. 2. tr. pritaisyti, pridaryti (kūlių): Iš vijokliuotų pėdų neprikrėsi kūlių Nč. Jų bent kelios kapos kūlių prìkrėsta Užp. Visiem stogam prìkrėčiau kūlių Ktk. | refl. tr. Paį: Šiemet buvo nesudribę rugiai, daug kūlių prisikrėtėm Brž. Šiąmet prisìkrėtėm daug kūlio Ds. 3. tr. labai sukratyti (važiuojant, jojant): Prikrėtė net iki skausmo, bet vis geriau, negu pėsčiam rš. 4. tr. pakratant daug pridėti: Saikas pilnas prikrėstas ir su kaupu bus jumus duotas BPII255. Duokit … saiką gerą, prikimštą, prikrėstą ir kaupiną BtLuk6,38. 5. tr. priberti ko: Krėsk iš mašinos pinigus ir krėsk, kol prikrėsi šitais tris skrynias (ps.) Brt. ║ priteršti, užteršti kuo biriu: Jau tu prikrėtei į zupę plaukų (ps.) Brt. Valydama trobą uždaryk spintą, kad pieno neprikrė̃stum Trgn. Bešluostydama pečių žiūrėk, kad barščių neprikrė̃stum Kair. Neprikrėsk viralo! Slm. | Troba kaip kiaulių migis: visi kampai užversti, visur prikrėsta V.Krėv. | refl. tr.: Prisìkrėčiau akis Slm. Ot, akį kad prisìkrėčiau Ds. Vanduo toks prisikrėtęs (su kripšlais) Ėr. ^ Kas aukštyn žiūri, tas akis prisikrečia LMD. Nežiūrėk per aukštai, kad akis neprisikrėstum PPr221. 6. tr. pridėti tiršto daikto: Prikrėčiau vagonę varškės Lnkv. Prikrėsk bliūdą čiulkinio (bulvių košės) Kt. Tas ponas liepė prikrėst gerą bliūdą kisieliaus BsPIV234. | Vakar debesys sniego kad prikrėtė, net storai ant žemės Km. | Prikrėčiau molio į plyšius, mažu nerūks Gs. | refl. tr.: O Jonas, nuo kartuvių nulipęs, pasiėmė didelę daugybę pinigų, tos košės prisikrėtė puodą ir eina lauk iš to dvaro BsPIII50. 7. intr., tr. euf. tuštinantis daug priteršti: Ale ir prìkrėtei – nei ubagas, grūšių priėdęs Kt. Duodu savo delnikę prikrė̃sti, jei ans negers Krš. 8. tr. daug privalgyti, priėsti: Prìkrėtė ir eina pilvą susiėmęs Ds. 9. tr. priakėti, apakėti: Kaip tu sėji rugius, neprikrėtęs dirvos: visi subėga į vagas Ktk. Jau ir prikrėčiau, ė vis gruptų daugybė Vdšk. Šitą dirvą rugiam prìkrėčiau Dglš. Prìkreti kiek (mažai paakėji) ir pasėji, tai menka bus ir nauda Prng. Būt gerai prieš sėjimą dirva prikrė̃st Trgn. 10. tr. primušti, pritrenkti; užmušti: Ot, prìkrėtė pusėn smerties Švnč. Anas pagadintas karù, labai prìkrėstas buvo Str. | Meška ir prikrėtė mergelę (ps.) Rš. Sako, arklys prìkrėtė OG281. | refl.: Kap davė in šono, tai čiut smertin neprìskrėtė Tvr.

◊ išdáigų (×báikų, ךpósų) prikrė̃sti pridaryti juokų, prijuokauti: Daug išdaigų senis prikrėtė rš. Trys vyrai išėjo per Užgavėnes gerai gėrę ir visokių baikų prikrėtę, kiek tik norėjo BsPIV40. Dar prikrė̃s anas tau špósų, nekantantas būsi Skdt.

mólio prikrėstà neprotinga (galva): Galva didelė, tik mólio prikrėstà Ds.

šunýbių prikrė̃sti pridaryti bloga; negarbingai, nedorai pasielgti: Baisių šunybių prikrėtęs pabėgo rš.

\ krėsti; antkrėsti; apkrėsti; atkrėsti; įkrėsti; iškrėsti; nukrėsti; pakrėsti; parkrėsti; perkrėsti; prasikrėsti; prikrėsti; razkrėsti; parazkrėsti; sukrėsti; užkrėsti